Daugelis žmonių visame pasaulyje keičiasi dovanomis per gruodžio šventes. Tai metas, kai šeimos ir draugai susitinka, prisimena prabėgusius metus ir planuoja ateities darbus. Nors ši tradicija šiandien atrodo įprasta, dovanų teikimo idėja nėra nauja – ji gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Per istoriją dovanos simbolizavo galią, diplomatiją ar gilias emocijas. Jos padėjo kurti aljansus, įkvėpė naujoves ir netgi pakeitė pasaulio istoriją. Štai 7 dovanos, kurios paliko neišdildomą pėdsaką žmonijos raidoje.
Anne Frank dienoraštis
Kai Anne Frank tėvai padovanojo jai autografų knygelę, kurią ji pavertė dienoraščiu, jie nė nenujautė, kad prisideda prie pasaulio istorijos kūrimo. Anne Frank – žydų paauglė, gyvenusi Amsterdame, šią dovaną gavo 1942 m. birželio 12 d. Vos po mėnesio ji su šeima persikėlė į slaptą priedangą, kur slėpėsi nuo nacių.
Deja, 1944 m. rugpjūtį šeima buvo aptikta, o Anne buvo išvežta į Bergen-Belzeno koncentracijos stovyklą. Dienoraštyje ji užfiksavo daugybę skaudžių įvykių, kuriuos išgyveno per šį laikotarpį. Nors Anne žuvo, jos dienoraštis buvo rastas ir 1947 m. išleistas kaip „Jaunos mergaitės dienoraštis“, tapdamas galingu liudijimu apie Holokaustą ir pokyčių simboliu.
Prancūzijos dovana Amerikai – Laisvės statula
Laisvės statula – tai Prancūzijos dovana Jungtinėms Valstijoms. Šią įspūdingą skulptūrą sukūrė prancūzų skulptorius Frederic Auguste Bartholdi, o jos statybai talkino garsus inžinierius Gustave Eiffel. Statula, išmontuota į dalis, Niujorko uostą pasiekė 1885 m. birželio 17 d., o 1886 m. spalio 28 d. buvo oficialiai atidengta.
Ši dovana pažymėjo JAV Nepriklausomybės deklaracijos šimtmetį, simbolizavo vergovės pabaigą, išreiškė pagarbą laisvei ir sutvirtino JAV bei Prancūzijos santykius. Šiandien Laisvės statula laikoma vienu žymiausių laisvės simbolių pasaulyje.
Koh-i-Noor deimantas
Koh-i-Noor – tai persų kalboje „Šviesos kalną“ reiškiantis vienas didžiausių šlifuotų deimantų, sveriantis 105,6 karato (21,12 gramų). Nors tai itin vertingas brangakmenis, jis istorijoje tapo viena prieštaringiausių dovanų.
Šis deimantas kilęs iš Indijos ir per šimtmečius pateko į įvairių valdovų rankas per karus bei sutartis. 1849 m. jis atiteko Didžiosios Britanijos Rytų Indijos kompanijai ir buvo pristatytas karalienei Viktorijai, kaip dalis Pandžabo aneksijos.
Nors britai Koh-i-Noor laiko dovana, daugelis Indijoje ir kitose šalyse jį vertina kaip kolonijinės priespaudos simbolį. Šiuo metu deimantas yra saugomas Londono Tauerio brangenybių rūmuose.
Rusijos „dovana“ – c pardavimas Jungtinėms Valstijoms
Ne visos dovanos būna nemokamos, kaip parodė Rusijos parduota Aliaska Jungtinėms Valstijoms už 7,2 mln. dolerių 1867 m. Šis sandoris, dažnai vadinamas „Sewardo kvailyste“ (pavadintas pagal JAV valstybės sekretorių Williamą H. Sewardą), dėl mažos kainos ir strateginės svarbos buvo suvokiamas kaip beveik dovana.
Aliaska, kupina gamtinių išteklių, tokių kaip nafta ir auksas, ne tik sustiprino JAV ekonomiką, bet ir laikinai pagerino šalies geopolitinę padėtį tarp Rusijos ir Amerikos.
Trojos arklys
Trojos arklys – vienas garsiausių mitologinių simbolių, įamžintas graikų mituose. Pasak legendos, per Trojos karą graikai ilgus metus nesėkmingai bandė užimti Trojos miestą. Galiausiai jie sugalvojo klastą – padovanojo Trojos gyventojams didžiulį medinį arklį kaip taikos simbolį.
Tačiau trojiečiai nenumanė, kad arklys buvo pilnas graikų karių. Kai dovana buvo įvežta į miestą, naktį kariai išlipo, atidarė miesto vartus, ir graikų armija užėmė miestą. Nors Trojos žlugimo istorija vis dar diskutuojama kaip mitas ar realybė, Trojos arklys liko įspėjimu apie apgaulės ir pasitikėjimo pavojus.
Apollo misijų mėnulio uolienos
Po „Apollo“ misijų, NASA ir tuometinis JAV prezidentas Richardas Nixonas padovanojo mėnulio uolienas 135 šalims, 50-iai JAV valstijų bei kai kuriems teritoriniams regionams. Šios dovanos buvo mokslinio bendradarbiavimo ir žmonijos pažangos kosmose simbolis.
Mėnulio uolienos pabrėžė, ką žmonija gali pasiekti tyrinėdama kosmosą, ir paskatino tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą. Nuo tada buvo atlikta dar daugiau mėnulio misijų, o ateitis kosmoso tyrinėjimų srityje atrodo šviesi.
Penicilino atradimas
1928 m. škotų gydytojas ir mikrobiologas Sir Alexander Fleming atrado pirmąjį efektyvų antibiotiką – peniciliną. Nors 1945 m. jis už šį atradimą buvo apdovanotas Nobelio medicinos premija, Flemingas nusprendė nepatentuoti savo atradimo, kad kuo daugiau žmonių galėtų gauti šio vaisto be apribojimų.
Nors tai ne tradicinė dovana, Flemingas parodė savotišką dovaną žmonijai, leidusią išgelbėti milijonus gyvybių. Tačiau jis liko pasipiktinęs, kai Robertas D. Coghillas ir Andrew J. Moyeris patentavo penicilino gamybos būdą JAV.
