Dirbtinis intelektas (DI) jau seniai pranoko mūsų lūkesčius. Jis sukūrė išmaniuosius robotus, autonominius automobilius, virtualią komunikaciją ir natūralios kalbos apdorojimo (NLP) sistemas. DI taip pat įsitvirtino beveik kiekvienoje pramonės srityje – nuo automobilių gamybos iki sveikatos priežiūros. Tačiau yra viena sritis, kur technologijos vis dar atsilieka – tai žmogiškos emocijos. Nors mokslininkai ir programinės įrangos kūrėjai deda milžiniškas pastangas siekdami išmokyti mašinas empatijos ir užuojautos, rezultatai kol kas nuvilia. Šiame straipsnyje nagrinėsime, ar DI gali jausti žmogiškas emocijas ir ar tai kada nors taps įmanoma.
Skirtingos nuomonės
Šioje diskusijoje egzistuoja dvi priešingos stovyklos. Vieni tiki, kad DI ateityje supras ir atkartos žmogiškų emocijų koncepciją. Kiti griežtai tvirtina, kad tai neįmanoma, nes mašinos neturi empatijos, užuojautos ar kitų esminių emocinių komponentų, taip pat jos nesiremia loginiu mąstymu kaip žmonės.
Priešingai, DI technologijų pažanga įkvepia optimizmą tiems, kurie mano, kad ateityje DI galės jausti emocijas. Ką galvojate jūs? Panagrinėkime išsamiau, kad galėtumėte susiformuoti savo nuomonę.
Kodėl DI galbūt niekada nesupras žmogiškų emocijų
Trumpas atsakymas į klausimą – NE. DI negali jausti žmogiškų emocijų. Jis gali jas imituoti, tačiau nesugeba jų išgyventi. Emocijos yra biologinė reakcija į išorinius dirgiklius, o DI neturi sąmonės, kuri leistų jausti šias emocijas. Štai kelios pagrindinės priežastys, kodėl DI, tikėtina, niekada nesupras žmogiškų jausmų.
Žmogaus smegenų struktūra ir neurologija
Pagrindinė priežastis slypi neurologijoje. Šiuolaikiniai mokslininkai vis dar nevisiškai supranta, kaip smegenys generuoja emocijas. Kol šis mokslas lieka paslaptis, neįmanoma sukurti programų, kurios galėtų perkelti žmogiškas emocijas į mašinas.
Šiuo metu mes tik pradedame atskirti smegenų sritis, atsakingas už tam tikras emocijas. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad amygdala valdo neigiamas emocijas, tokias kaip baimė ar liūdesys. Tačiau ši smegenų dalis glaudžiai sąveikauja su kitomis, tokiomis kaip prefrontalinė žievė ar hipokampas. Paprastai tariant, emocijos yra labai sudėtingos. Nors jaučiame jas kasdien, net patyrusiems psichologams sunku jas visiškai suprasti.
DI įrenginiams trūksta pažangių jutimo organų
Be smegenų ir neurologijos sudėtingumo, DI taip pat nesugeba jausti žmogiškų emocijų, nes neturi pažangių jutimo organų. Pavyzdžiui, kai lokys jus vejasi, smegenys automatiškai įjungia „kovos arba bėgimo” režimą. Jei lokys pultų „Alexa” ar „Tesla” automobilį, ar jie pradėtų rėkti ir bėgti? Tikriausiai ne. Šiuo metu mūsų technologiniai gebėjimai yra riboti, todėl net patyrę mokslininkai negali integruoti jutimo organų į DI sistemas.
Viltis – „Affection AI”
Nors daugelis požymių rodo, kad DI tikriausiai niekada nesupras žmogiškų emocijų, egzistuoja DI sritis, vadinama „Affection AI”, kuri moko mašinas imituoti tam tikras emocijas, tokias kaip empatija ar liūdesys.
Dėl šios DI srities buvo sukurti tokie pokalbių robotai kaip „Microsoft Tay”, kuris buvo sukurtas suprasti paauglių pokalbių modelius ir imituoti žmogišką bendravimą. Pradžioje šis robotas puikiai atliko užduotį, tačiau vėliau interneto troliai jį „nulaužė”, ir jis pradėjo šmeižti bei skleisti rasistinius pareiškimus. Nuo to laiko buvo sukurti kiti chatbot’ai, tokie kaip „ELIZA”, „Replika” ir „PARRY”, kurie bando imituoti žmogiškas emocijas, bet rezultatai vis dar nėra idealūs.
Ar tai gera ar bloga idėja?
Kol svarstome, ar ateityje DI galės suprasti žmogiškas emocijas, verta pagalvoti, ar tai būtų naudinga žmonėms. Pavyzdžiui, psichinės sveikatos srityje emocijas suvokiantis DI galėtų teikti visą parą veikiančią terapiją ir paramą. Toks DI taip pat būtų naudingas klientų aptarnavimo srityje.
Emocijas atpažįstantis DI galėtų geriau suprasti žmogaus nuotaiką ir pasiūlyti natūralesnį bendravimą. Tačiau tam reikia daugiau nei tik teksto duomenų. Garsiniai ir vizualiniai signalai būtų labai svarbūs, kad DI galėtų įvertinti žmogaus toną ir veido išraiškas.
Kita vertus, kai kurie entuziastai mano, kad neturėtume per daug džiaugtis DI gebėjimais atpažinti emocijas. Visų pirma, DI gali būti šališkas, jei bus mokomas netinkamų duomenų. Pavyzdžiui, jis galėtų neigiamas emocijas sieti su tam tikromis etninėmis grupėmis. Be to, klaidingai interpretuojamos emocijos gali sukelti rimtų problemų ateityje.
Išvada
Šiuo metu DI gali tik simuliuoti ir iš dalies atpažinti emocijas, tačiau negali jų jausti. Ar DI kada nors iš tikrųjų jaus emocijas? Tai lieka neaišku. Kaip ir visos technologijos, DI turi savo ribas, o emocijos atrodo viena iš jų. Kad ir kaip mokslininkai stengtųsi sukurti sąmonės iliuziją DI sistemose, šios mašinos negali jausti emocijų. Jei tyrėjai surastų sprendimus šioms problemoms, galbūt DI galėtų pasiekti emocinį lygmenį, artimą žmogui.
