Ką pagalvojote, kai pamatėte šio straipsnio pavadinimą? Gal paspaudėte, nes jau žinote atsakymą ir norėjote patikrinti, ar jis teisingas? O gal niekada apie tai nesusimąstėte ir pavadinimas sukėlė smalsumą? Arba dažnai apie tai galvojate, bet dar neturite atsakymo?
O galbūt stabtelėjote, pagalvojote apie temos esmę ir paklausėte savęs: kaip apskritai kyla mintys? Kaip jūsų smegenys leidžia suprasti tai, ką dabar skaitote, ir formuoti nuomonę apie tai? Kas mūsų smegenyse padeda suprasti ir galvoti?
Nors neurologija atsirado tik XX a., o psichologija – XIX a. pabaigoje, vis dar mažai žinome apie kai kurias smegenų dalis ir jų funkcijas. Tačiau nuolat mokomės, tobulėjame ir galbūt vieną dieną visiškai suprasime visas žmogaus proto subtilybes. Bet ar šiandien galime paaiškinti, kaip formuojasi mintys ir sąmonė? Panagrinėkime.
Pagrindiniai moksliniai faktai
Pradėkime nuo pagrindų. Kaip smegenys veikia? Atsakymas – neuronai. Neuronai yra pagrindiniai mūsų smegenų „statybiniai blokai“, kurie daro viską – nuo kvėpavimo valdymo iki sudėtingų matematinių formulių kūrimo.
Neuronai yra nervų ląstelės, kurios grupuojasi į nervų traktus ir siunčia signalus vienas kitam. Jie gauna sensorinius signalus iš išorės, pavyzdžiui, informaciją apie virškinamą maistą, ore esančius kvapus, klausomą muziką, žiūrimą filmą ar šaltą vėją. Elektriniai signalai perduodami tarp neuronų, taip pat per visą nervų sistemą, valdančią mūsų kūną ir reakcijas į gautus dirgiklius.
Kai kurie procesai vyksta automatiškai, pavyzdžiui, širdies plakimas ar žarnyno judėjimas. Tačiau yra ir sąmoningų veiksmų, pavyzdžiui, sprendimas eiti pasivaikščioti ar gulėti ant sofos. Visa tai kontroliuoja neuronai.
Smegenyse turime nuo 80 iki 100 milijardų neuronų, o šie yra sujungti apie 500 trilijonų sinapsių. Per šias sinapses perduodami elektriniai impulsai. Tai vyksta taip: neuronų membranoje teigiami natrio ir kalio jonai pereina per kanalus, sukeldami elektrinį signalą. Šis procesas vadinamas veikimo potencialu, kuris leidžia vienam neuronui perduoti signalą kitam.
Kai neuronai perduoda impulsus, jie gamina neurotransmiterius – chemines medžiagas, kurios skatina kitus neuronus suaktyvėti. Taip sukuriama grandininė reakcija, kurios metu šimtai ar net tūkstančiai neuronų įsijungia – ir gimsta mintis.
Paprastai kalbant, išorinis dirgiklis sukelia signalą, neuronai perduoda šį signalą, o tai galiausiai sukuria mintį. Visa tai įvyksta vos per dalį sekundės.
Ką daro jūsų smegenys?
Kai neuronai siunčia signalus, jie formuoja tam tikrus modelius. Pavyzdžiui, jei kažką darote nuolat tuo pačiu būdu, jūsų smegenys sukuria nervinį kelią, kuris su kiekvienu pasikartojimu stiprėja. Štai kodėl įpročius lengva formuoti, bet sunku keisti – smegenys „laiduoja“ tam tikrą veikimo būdą.
Mokymasis stiprina jungtis tarp neuronų. Praktikuojant ar kartojant tam tikrą veiksmą, sustiprinami nerviniai keliai. Kuo daugiau kartų tai darote, tuo lengviau ir greičiau atliekate užduotį.
Smegenys sveria apie 1,4 kilogramo ir sudarytos iš pilkosios bei baltosios medžiagos. Pilkoji medžiaga, esanti išorėje, atsakinga už informacijos apdorojimą ir interpretavimą. Baltoji medžiaga, esanti viduje, perduoda informaciją į įvairias smegenų dalis ir nervų sistemą.
Smegenų dalys
Smegenys turi tris pagrindines dalis: didžiąsias smegenis (cerebrum), smegenėles (cerebellum) ir smegenų kamieną.
- Didžiosios smegenys (cerebrum): sudaro 80% visų smegenų ir yra atsakingos už išorinių dirgiklių supratimą, mokymąsi, kalbą, logiką ir emocijas.
- Smegenėlės (cerebellum): valdo pusiausvyrą, koordinaciją ir smulkius motorinius įgūdžius.
- Smegenų kamienas: reguliuoja automatinę veiklą, tokią kaip kvėpavimas, miegas, širdies plakimas.
Didžiosios smegenys taip pat skirstomos į keturias skiltis:
- Kaktos skiltis (frontal lobe) valdo sprendimų priėmimą, kalbą, asmenybę ir kvapų atpažinimą.
- Temporalinė skiltis padeda atpažinti veidus, suvokti emocijas ir trumpalaikę atmintį.
- Pakaušio skiltis (occipital lobe) analizuoja vaizdinę informaciją.
- Momeninė skiltis (parietal lobe) suvokia skausmą, lietimą, padeda suprasti erdvę.
Kas yra sąmonė?
Sąmonė – tai gebėjimas suvokti save, turėti mintis ir jausmus. Nors mokslo pažanga leidžia suprasti kai kurias sąmonės ypatybes, jos kilmė vis dar išlieka paslaptimi.
Kai esate anestezuoti, sąmonė visiškai išnyksta – nesate nei pabudę, nei sapnuojate. Tačiau, kodėl neuronų veikla sukuria sąmonės būseną, mokslininkai dar negali atsakyti.
Ko dar nežinome?
Nepaisant pažangos, daug kas apie smegenis lieka paslaptimi. Pavyzdžiui:
- Kodėl alkoholis atpalaiduoja?
- Kaip tiksliai veikia vaistai, tokie kaip paracetamolis?
- Kodėl sapnuojame?
Mokslas toliau ieško atsakymų, tačiau mūsų smegenų sudėtingumas yra didžiulis iššūkis. Nors dar daug ko nesuprantame apie smegenis ir sąmonę, nuolat mokomės ir artėjame prie atsakymų. Tai, ką žinome, leidžia įvertinti mūsų smegenų sudėtingumą ir nuostabumą.
