Jei kada nors buvote įsimylėję, tikriausiai atpažįstate tuos ženklus: euforiją, greitesnį širdies plakimą ir drugelius pilve. Tai akivaizdūs signalai, kad jus užklupo meilės virusas.
Paprastai meilė laikoma širdies reikalu, tačiau tiesa ta, kad ji paveikia ir kitus kūno organus bei sistemas. Visa tai prasideda nuo sudėtingų cheminių reakcijų, vykstančių smegenyse.
Jei esate romantikas ar tiesiog smalsaujate, kaip veikia meilė, skaitykite toliau. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia meilė, kaip ji laikui bėgant keičiasi ir kuo skiriasi romantinė bei platoniška meilė.
Ką sako mokslas apie meilę ir potraukį?
Nors tai gali nustebinti, meilė prasideda smegenyse. Maži cheminiai siųstuvai, kuriuos išskiria neuronai, lemia, kaip jaučiamės būdami įsimylėję.
Mokslininkai teigia, kad meilė gali būti suskirstyta į tris etapus: geismą, potraukį ir prisirišimą. Kiekvieną iš jų reguliuoja tam tikri hormonai.
Pirmasis etapas – geismas. Tai pirminis, paviršutiniškas noras, kurį skatina reprodukcijos hormonai: testosteronas vyrams ir estrogenas moterims. Tai gamtos būdas skatinti mus ieškoti partnerio.
Antrasis etapas – potraukis. Šiame etape viskas tampa rimčiau. Jūs tiesiog negalite atsitraukti nuo savo simpatijos. Čia pagrindinį vaidmenį atlieka adrenalinas ir dopaminas. Adrenalinas yra atsakingas už širdies plakimą ir prakaituojančius delnus, kai matote savo simpatiją. Dopaminas, dar vadinamas „atlygio hormonu“, skatina jus vis grįžti pas tą žmogų.
Galiausiai ateina prisirišimo etapas – tai metas, kai pradedate planuoti gyvenimą kartu. Čia pagrindinį vaidmenį atlieka oksitocinas, dar žinomas kaip „apkabinimų hormonas“.
Kaip jūsų kūnas keičiasi įsimylėjus?
Nors meilės jausmas prasideda smegenyse, poveikis apima ir kitus kūno organus. Šie hormonai išsiskiria į kraują ir sukelia pokyčius įvairiose kūno vietose.
Pavyzdžiui, adrenalinas lemia spartesnį širdies plakimą ir prakaitavimą. Jūsų akys taip pat reaguoja – vyzdžiai išsiplečia, kai žiūrite į mylimąjį. Be to, vien pažvelgus į jo veidą suaktyvėja smegenų malonumo centrai, suteikdami džiaugsmo jausmą.
Bendraujant su mylimuoju jūsų balsas taip pat keičiasi – jis dažnai tampa aukštesnio tono. Tačiau ne visi kūno pokyčiai įsimylėjus yra malonūs. Pavyzdžiui, kai ilgai nematote savo partnerio, jaučiate nerimą ar net skausmingą jausmą skrandyje. Tai streso hormonų poveikis.
Įsimylėjimas ilgainiui gali būti naudingas jūsų sveikatai. Mokslininkai nustatė, kad meilė padeda sumažinti lėtinį skausmą, stiprina kaulus ir prisideda prie ilgesnio gyvenimo. Tačiau, jei meilė baigiasi, tai gali sukelti tikrą „sudaužytos širdies sindromą“. Ši medicininė būklė, vadinama streso sukeltu kardiomiopatijos sindromu, turi simptomų, panašių į širdies smūgį. Nors tai dažnai praeina savaime, komplikacijos gali būti rimtos.
Kaip laikui bėgant keičiasi romantinė meilė?
Svarbu žinoti, kad intensyvios, širdį verčiančios meilės dienos netrunka amžinai. Meilė keičiasi, tačiau tai nereiškia, kad jos mažėja.
Pradinis etapas – medaus mėnuo. Tai metas, kai aistros jausmai pasiekia viršūnę. Šiame etape aktyviausiai veikia streso hormonai ir dopaminas, sukeldami intensyvius jausmus.
Tačiau ilgainiui meilė pereina į brandžiąją fazę – vadinamą „ramiai degančią meilę“. Tai vyksta po daugybės gyvenimo iššūkių ir audrų įveikimo kartu.
Brandžioji meilė, dar vadinama atjauta grįsta meile, yra metas, kai partneriai geriau pažįsta vienas kito asmenybę, išmoksta priimti trūkumus ir džiaugtis kasdienybe kartu. Nors šie jausmai skiriasi nuo aistringo pradinio etapo, jie nėra mažiau tikri.
Hormonai reguliuoja ir brandžiąją meilę – šiuo metu streso hormonai grįžta į normalią būseną, tačiau smegenų malonumo centrai vis dar lieka aktyvūs.
Kuo platoniška meilė skiriasi nuo romantinės?
Platoniška meilė – tai jausmas, kurį jaučiame šeimos nariams, artimiems draugams ar net augintiniams. Nors ji smarkiai skiriasi nuo romantinės meilės, tai nėra menkesnis ar mažiau svarbus jausmas.
Romantinė ir platoniška meilė turi tam tikrų panašumų. Abi apima stiprų rūpinimąsi kitu žmogumi. Be to, abiem atvejais aktyvuojamas oksitocinas, kuris prisideda prie artumo jausmo ir geresnės sveikatos.
Galų gale, meilė – ar ji būtų romantiška, ar platoniška – keičia kūno veiklą, pradedant nuo specialių cheminių junginių išsiskyrimo smegenyse.
Svarbiausia prisiminti, kad meilė nėra tik cheminių reakcijų rinkinys. Tai gilus ir sudėtingas jausmas, kurį stipriai įtakoja asmeninės patirtys. Kiekvienas meilę patiria savaip – ir tai yra nuostabu!
