Žmogaus prigimtis lemia, kad baimė dėl nežinomybės yra universali ir beveik kasdien patiriama emocija. Ši baimė gali pasireikšti įvairiose gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, pradėjus naujus santykius, kyla neaiškumas – ar kitam žmogui patinki taip pat, kaip jis tau? Darbe, pateikus ataskaitą ar užbaigus projektą, dažnai kyla klausimas, ar vadovai bus patenkinti rezultatu.
Baimė dėl nežinomybės – tai nerimas, kylantis dėl to, kad neturime pakankamai informacijos apie tam tikrą situaciją. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl žmonės bijo nežinomybės ir kaip su šia baime susitvarkyti.
Kas sukelia baimę dėl nežinomybės?
Moksliniai tyrimai rodo, kad baimę dėl nežinomybės dažniausiai skatina neapibrėžtumas ir nenuspėjamumas. Todėl daugelis žmonių siekia išlaikyti rutiną, kuri padeda sukurti komforto zoną. Pavyzdžiui, jei žinote, kad rytoj ryte eisite į darbą, greičiausiai suplanuosite, kaip ten nuvyksite, ką pasiimsite pietums ar nešitės kompiuterį ir panašiai.
Tačiau jei nežinote, ką veiksite kitą dieną, greičiausiai jausite nerimą ar net turėsite problemų su miegu. Tai puikus pavyzdys, kaip veikia baimė dėl nežinomybės.
Žvelgiant evoliuciškai, žmogaus smegenys visada buvo ypatingai budrios. Įeidami į naują kambarį, mes automatiškai skenuojame aplinką ieškodami galimų pavojų. Jei smegenys negali įvertinti situacijos, jos aktyvuoja „kovok arba bėk“ mechanizmą. Todėl baimė dėl nežinomybės yra natūrali mūsų sąmonės dalis.
Pavyzdžiui, ar drąsiai eitumėte tamsia gatve nežinodami, kas slepiasi už šiukšlių konteinerių? O eidami į žygį, ar pasirinktumėte taką, kuris niekur neveda? Tikriausiai ne! Žmogaus smegenys nuolat stengiasi prognozuoti ateitį, todėl nežinomybę jos traktuoja kaip potencialų pavojų.
Ar baimė dėl nežinomybės visiems vienoda?
Kaip ir kitos emocijos, baimė dėl nežinomybės kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai. Kai kurie žmonės labai stipriai reaguoja į netikėtus įvykius, o kiti, atrodo, lieka ramūs net ir visiškai neaiškiose situacijose.
Žmonės, kuriuos ši baimė stipriai veikia, dažnai patiria padidėjusį nerimą ar stresą, kai aplinkybės tampa neapibrėžtos. Jie linkę per daug galvoti apie galimus scenarijus ar bandyti kontroliuoti situaciją. Laimei, yra daug būdų šiai baimei įveikti, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija ar kitokie terapijos metodai.
Kaip baimė dėl nežinomybės veikia žmonių gyvenimą?
Baimė dėl nežinomybės gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimą. Siekdami užtikrintumo, daugelis žmonių mėgaujasi įprastumu. Tačiau toks elgesys riboja naujų dalykų atradimą ir užkerta kelią nuotykiams.
Ši baimė taip pat sukuria tendenciją burtis su kitais, kurie turi tokius pačius įsitikinimus ir elgesį. Tokiu būdu žmonės sukuria „kokoną“, kuris apsaugo juos nuo neapibrėžtumo, bet kartu uždaro naujoms galimybėms.
Kartais, norėdami sumažinti nerimą, susijusį su nežinomybės baime, žmonės per daug stengiasi „kontroliuoti“ situaciją. Pavyzdžiui, nežinodami, ką veikia mylimas žmogus, galite jausti poreikį jam dažnai skambinti. Nors tai padeda trumpam nuraminti mintis, toks elgesys gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, jei per dažnai rašysite ar skambinsite simpatijai, galite ją atstumti.
Praktiniai patarimai, kaip įveikti baimę dėl nežinomybės
Nors nežinomybė gali atrodyti gąsdinanti, gyvenimas neturėtų apsiriboti tik tuo, ką jau žinote. Dažnai būtent nežinomybė atveria duris į geresnį darbą, santykius ar gyvenimą. Neatradę nežinomybės, niekada nesužinosite, kas iš tikrųjų jums patinka.
Jei pastebite, kad jūsų smegenys pernelyg bijo nežinomybės, verta išbandyti keletą priemonių:
1. Atsisakykite perdėto poreikio kontroliuoti.
Svarbu suprasti, kad ne viską galima kontroliuoti. Pavyzdžiui, negalite valdyti oro, ekonomikos ar kitų žmonių sprendimų. Susitelkite tik į tai, ką galite kontroliuoti – tai suteiks ramybės ir pasitikėjimo savimi.
2. Išbandykite naujus įgūdžius ar hobius.
Tai padės išeiti iš „kokono“, kurį sukūrė nežinomybės baimė. Toks iššūkis ne tik stiprina pasitikėjimą savimi, bet ir skatina tyrinėti.
3. Stenkitės priimti mažus pokyčius.
Užmegzkite naujas draugystes arba aplankykite seniai matytus šeimos narius. Bandykite ką nors naujo – pavyzdžiui, pasirinkite kitą kelią į darbą arba važiuokite traukiniu vietoj autobuso.
Jei baimė dėl nežinomybės pradeda trukdyti gyvenimo kokybei, svarbu kreiptis pagalbos. Konsultacijos ar terapija gali padėti suprasti gilumines šios baimės priežastis, kurios dažnai yra susijusios su psichikos sveikatos būkle, pavyzdžiui, nerimu.
Svarbu suprasti, kad nežinomybės baimė yra natūrali ir net naudinga, kai ji saugo mus nuo realių pavojų. Tačiau svarbu mokytis gyventi su šia baime, neleisti jai riboti mūsų gyvenimo ir pasinaudoti galimybėmis, kurias siūlo gyvenimo netikėtumai.
