Nuo tupimų tualetų iki intensyvaus gyvenimo ritmo ir unikalios virtuvės – kultūrinis šokas aplankius Kiniją yra visiškai normalus dalykas. Tačiau vienas kinų įprotis retai sulaukia dėmesio: jų meilė karštam vandeniui. Restoranuose, biuruose ar traukiniuose beveik visada būsite pavaišinti karštu vandeniu, nebent specialiai paprašysite šalto ar kambario temperatūros vandens. Įdomu tai, kad karštą vandenį mėgsta visi – nuo jauno iki seno. Tad kodėl kinai teikia pirmenybę karštam vandeniui? Sužinokime!
Tradicijos pradžia
Kinų meilė karštam vandeniui atsirado XX a. pradžioje kaip vyriausybinė iniciatyva. Kai 1928 m. į valdžią atėjo Nacionalistinė vyriausybė, ji pradėjo „Naujo gyvenimo judėjimą“, kurio tikslas buvo skatinti pilietinį ugdymą ir socialinę moralę.
Vienas svarbiausių šio judėjimo aspektų buvo skatinti gerti karštą vandenį. Buvo teigiama, kad karštas vanduo yra švaresnis nei kambario temperatūros vanduo. Net ir nacionalistinei vyriausybei praradus valdžią komunistų partijai, ši kampanija tęsėsi ir netgi sustiprėjo.
Piliečiai buvo mokomi, kad karštas vanduo yra saugesnis, nes jame nėra bakterijų. Tai paskatino daugumą žmonių, ypač gyvenančių šalia upių, virinti savo vandenį prieš vartojant. Kinijoje net ir šiandien žmonės verda vandentiekio vandenį, kad jis būtų saugus gerti. Dėl to karšto vandens gėrimas yra paplitęs tiek kaimiškose, tiek miesto vietovėse.
Netgi prieš vyriausybei skatinant šį įprotį, karšto vandens gėrimas buvo įsitvirtinęs kinų kultūroje. Pagal kinų tradiciją, siekiančią daugiau nei 2000 metų, yra praktika, vadinama „Huangdi Neijing“. Joje teigiama, kad šaltas vanduo gali sutrikdyti kūno organų funkcijas, todėl rekomenduojama vartoti tik karštą vandenį.
Tradicinė kinų medicina taip pat propaguoja „yin“ ir „yang“ balanso teoriją, kuri atspindi šaltą ir karštą energiją. Buvo tikima, kad per didelis dėmesys vienai iš šių energijų gali sukelti pusiausvyros sutrikimą organizme ir išprovokuoti įvairias sveikatos problemas.
Veiksniai, prisidėję prie šios nuomonės paplitimo
Nors Kinijos vyriausybė atliko puikų darbą skatindama gerti karštą vandenį, šios praktikos populiarumą taip pat skatino aplinkos veiksniai. Anksčiau biurai neturėjo šildymo, bet turėjo vandens dozatorius. Karštas vanduo padėdavo darbuotojams sušilti šaltuoju metų laiku.
Kitas veiksnys, prisidėjęs prie šio įpročio plitimo, buvo choleros protrūkis, kuris XIX a. siautėjo Kinijoje. Protrūkis prasidėjo Šanchajuje ir išplito po šalį. Tuo metu vietiniai tikėjo, kad karštas vanduo apsaugos juos nuo choleros.
Mokslas parodė, kad virinamas vanduo iš tikrųjų gali sunaikinti choleros bakterijas ir padėti išvengti jų plitimo. Ši žinia paplito po pietų Kiniją, ir visi pradėjo virinti vandenį prieš gerdami. Iki šiol kinai tiki, kad karštas vanduo gali apsaugoti nuo choleros ir kitų ligų. Jis netgi siūlomas moterims menstruacijų skausmui malšinti.
Dar viena priežastis, kodėl kinai mėgsta karštą vandenį, yra ta, kad jis gerina virškinimą. Jie tiki, kad karštas vanduo padeda maistui suskaidyti į mažesnes daleles, kurios lengviau virškinamos. Be to, dauguma kinų patiekalų patiekiami šilti, todėl būtų nemalonu valgyti šiltą maistą ir jį užsigerti šaltu vandeniu.
Galiausiai, sunku nepamilti karšto vandens, kai tai yra vienintelis variantas, kurį galima rasti visur, kur bebūtumėte. Vienas kultūrinių šokų, kurį patiria užsieniečiai Kinijoje, yra tai, kad vandens dozatoriai dažniausiai turi tik vieną nustatymą – karštą vandenį!
Daugelyje pasaulio vietų dozatoriai turi tris temperatūros nustatymus: karštą, šiltą ir šaltą. Tačiau Kinijoje, kur „karštas“ yra dažniausias variantas, žmonės pripratę prie tokio vandens nuo vaikystės.
