Ar kada nors esate patyrę keistą jausmą, kad šią akimirką jau gyvenote, jautėte tuos pačius jausmus ar matėte konkretų įvykį anksčiau? Bent du trečdaliai žmonių tai patyrė! Šis fenomenas vadinamas déjà vu – prancūzų kalbos terminas, reiškiantis „jau matyta“. Jau daugelį metų šis reiškinys žavi ir glumina filosofus, psichologus ir neurologus. Kas yra déjà vu? Kodėl jis atsiranda? Šiame straipsnyje siekiama paaiškinti šio intriguojančio reiškinio mokslą.
Kas yra déjà vu?
Prieš gilindamiesi į déjà vu priežastis, pirmiausia išsiaiškinkime, kas tai yra. Mokslininkai apibūdina déjà vu kaip atminties anomaliją. Tai įvyksta, kai žmogaus smegenys priverčia jį patikėti, kad dabartinė situacija yra pažįstama, nors taip nėra.
Pavyzdžiui, žmogus gali būti visiškai naujame mieste, bet jausti nepaaiškinamą atpažinimo pojūtį. Jam gali atrodyti, kad jis jau vaikščiojo šiomis gatvėmis, lankėsi konkrečiame pastate ar matė tam tikrą objektą.
Įdomu tai, kad déjà vu gali patirti bet kas – jis nėra susijęs su konkrečia amžiaus grupe, kalba ar kultūra. Tačiau tyrimai rodo, kad šis fenomenas dažniau pasitaiko tarp jaunų suaugusiųjų. Taip pat žmonės, kurie daug keliauja arba skaito daug knygų, žiūri daug filmų, yra labiau linkę patirti déjà vu epizodus.
Kas sukelia déjà vu?
Ilgą laiką neurologai, filosofai ir psichologai bandė išsiaiškinti, kas sukelia déjà vu. Pasiūlyta daugybė teorijų, tarp jų:
Suskilusio suvokimo teorija
Ši teorija teigia, kad déjà vu atsiranda dėl to, kad smegenys gauna tuos pačius sensorinius signalus du kartus, tačiau su nedideliu laiko tarpu. Pavyzdžiui, žmogus gali trumpam pastebėti kambario vaizdą, kol sąmoningai į jį nesusikoncentruoja.
Tas pirmas, trumpas suvokimas gali būti užfiksuotas smegenyse kaip prisiminimas. Todėl, kai žmogus vėliau sąmoningai apžvelgia kambarį, jam gali atrodyti, kad jis čia jau buvo.
Atminties neatitikimo teorija
Šios teorijos šalininkai teigia, kad déjà vu epizodai atsiranda dėl nesusikalbėjimo tarp trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sistemų. Tokiu atveju smegenys klaidingai interpretuoja naują patirtį ar situaciją kaip seną prisiminimą.
Pavyzdžiui, žmogui įėjus į kambarį, kurio išplanavimas primena kitą, anksčiau matytą vietą, tai gali sukelti déjà vu jausmą, nors detalės neatitinka visiškai.
Hologramų teorija
Hologramų teorija remiasi idėja, kad žmogaus smegenys saugo prisiminimus daugiamatėje formoje, panašiai kaip hologramose. Pagal šią teoriją, kai mažas sensorinis signalas, pavyzdžiui, vaizdinis modelis ar kvapas, aktyvuoja visą prisiminimą, atsiranda déjà vu pojūtis. Dalinis aktyvavimas sukelia iliuziją, kad dabartinė akimirka jau buvo išgyventa.
Neurologiniai sutrikimai
Galiausiai neurologai mano, kad neurologiniai sutrikimai gali sutrikdyti tam tikras smegenų funkcijas ir sukelti déjà vu momentą. Remiantis šia teorija, laikinojoje skiltyje, ypač hipokampe ir parahipokampo giruse, kurie yra labai svarbūs atminčiai ir atpažinimui, gali įvykti nedideli „elektros sutrikimai“, dėl kurių atsiranda déjà vu.
Tai panašu į tai, ką žmonės patiria epilepsijos priepuolių metu. Faktas, kad žmonės, sergantys epilepsija, dažniausiai praneša apie déjà vu epizodus, dar labiau sustiprina šią teoriją.
Déjà vu eksperimentiniai tyrimai
Deja, mokslininkams ir tyrėjams nepavyko nustatyti tikslios déjà vu priežasties. Jie mano, kad šį reiškinį gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant anksčiau minėtas teorijas. Nepaisant to, tyrimai tęsiasi.
Pavyzdžiui, tyrėjai naudojo virtualios realybės simuliacijas, kad sukurtų aplinkas, kurios dalyviams atrodo pažįstamos, bet iš tikrųjų yra naujos. Rezultatai rodo, kad déjà vu galima sukelti subtiliai pakeitus anksčiau matytų scenų versijas, o tai stipriai palaiko atminties neatitikimo teoriją.
Kitais atvejais mokslininkai atliko eksperimentus su hipnoze ar asociatyviniais žodžių užduotimis, siekdami išsiaiškinti, kaip tam tikri vaizdai ar žodžiai gali sukelti déjà vu.
Psichologinis déjà vu aiškinimas
Psichologiškai déjà vu gali būti laikomas smegenų bandymu numatyti ir suvokti situaciją. Žmogaus smegenys yra sukurtos atpažinti modelius ir prognozuoti įvykius. Todėl, kai smegenys susiduria su situacija, kuri stipriai primena praeitį, jos trumpam sutrinka, nes bando atskirti pažįstamumo jausmą nuo tikro prisiminimo.
Taip pat manoma, kad tokie veiksniai kaip nuovargis, išsiblaškymas ar stresas gali padidinti déjà vu epizodų tikimybę, nes šios sąlygos kartais paveikia smegenų kognityvinę funkciją.
Kultūriniai ir filosofiniai déjà vu aiškinimai
Be mokslinių paaiškinimų, žmonės dažnai pateikia kultūrinius ar filosofinius déjà vu aiškinimus. Kai kurios dvasinės tradicijos déjà vu sieja su ankstesniais gyvenimais. Kiti tai laiko įžvalga ar intuicija, manydami, kad déjà vu suteikia žvilgsnį į nematomą laiko ir erdvės dimensiją.
Išvada
Déjà vu yra intriguojantis fenomenas, kurio tikslios priežasties dar nepavyko nustatyti. Per daugelį metų neurologai ir kiti specialistai pasiūlė įvairias teorijas, bandydami paaiškinti šį reiškinį. Laimei, déjà vu dažniausiai nesukelia neigiamų medicininių padarinių. Todėl šie epizodai išlieka diskusijų, vaizduotės šaltiniu bei galimybe tęsti mokslinius tyrimus.
